- kryga
- 1 ×krygà (sl.) sf. (4) 1. NdŽ, Aln, Lkm, Švnč ledo gabalas upėje, ežere, lytis: Krygàs nešė upė J. Vaikai tik neprigėrė an krygų beplaukydami Sdk. Pilna upė krygų Ut. Krỹgos plaukioja OG305. Krỹgos eina, krygom eina Zr. Kaipgi tu perplauksi upę, taip krỹgos eina! Ob. Šiandie upe eina didelės krygos Kpč. Pernai pieninei privežė tokių didelių krỹgų Užp. 2. NdŽ, Švnč sudžiūvęs žemės luitas: Akėčiom šitų krygų neišakėsi Sug. Šlapiai orėm, ažtat dabar krygà in krygõs Ktk. Ale koks tę arimas, krygos tokios didelės, kad reiks su kūju daužyt Pns. Par tokias krygàs tai ir lietus neperlyja Trgn. Tai įdžiūvo, net ariant krygom virsta Rk. Mėšlas sugulęs krygom Rod.
Dictionary of the Lithuanian Language.